Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (VAVB) veikė buvusios bibliotekos darbuotojos, Vilniaus krašto tyrėjos Irenos Fedorovič Vasilevskos (Fiedorowicz Wasilewska) tapybos paroda. Ekspozicijoje buvo peizažų, natiurmortų, spalvingų kompozicijų. Jos tapybos technika – aliejiniai dažai ant drobės. Du savo paveikslus Irena dovanojo bibliotekai. Menininkė yra surengusi per 20 personalinių tapybos parodų, dalyvauja jungtinėse parodose, taip pat pleneruose Lietuvoje ir užsienyje, pati kuruoja plenerus.
Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą baigusi I. Fedorovič apie savo polinkį tapyti yra sakiusi: „Menas – tai liga, kuri užklumpa jautrius Irena Fedorovič vienoje iš savo parodų. Asmeninis albumas žmones. Ir aš ja susirgau, bet visai nenoriu pasveikti.“ Iš profesijos ji filologė, Vilniaus universiteto absolventė, tačiau daugelį metų dirbo bibliotekose. 1982–1988 m. buvo VAVB darbuotoja, vėliau vadovavo Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos bibliotekai. Pastaraisiais metais užsiima kūrybine veikla, domisi gimtojo krašto (Vilniaus rajono) istorija ir kultūriniu paveldu. Yra dviejų knygų lenkų kalba apie Vilniją autorė: „Niegasnący promyk“ („Negęstanti spindulys“, 2016) ir „Dom przy drodze“ („Namas prie kelio“, 2020). Jose pasakoja Vilniaus rajono kaimų, švietimo plėtros, mokyklų istoriją. Autorė surinko įdomios informacijos apie jau beveik sunykusius Dusinėnus, kur gyveno poeto Adomo Mickevičiaus bičiulis, vilnietis lenkų rašytojas Antonis Goreckis (1787–1861) ir gimė būsimas poeto žentas, Antonio sūnus, dailininkas Tadeuszas Goreckis. Taip pat aptiko įdomių faktų apie jau tik žmonių atmintyje išlikusią Raudonką, kurioje rašytojo Czesławo Miłoszo tėvas Aleksandras Miłoszas buvo įsigijęs nedidelį namą. Čia dažnai prieš medžioklę Rūdninkų girioje lankydavosi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas. Šią vietą jis mini savo kūryboje. Išversti į lietuvių kalbą šie leidiniai svariai papildytų Vilnijos bibliotekų kraštotyros fondą. „Man labai patinka rašyti, taip pat mėgstu knygas, nuolat įsigyju vis naujų, daug skaitau“, – viename interviu teigė Irena. O paklausta, ką dabar rengiasi rašyti, sakė, kad greičiausiai tai vėl bus leidinys ypač ją dominančia – kraštotyros – tema.
(Žurnalas „Tarp knygų“ nr. 10 ,2022)
